- conventional weapons
- įprastiniai ginklai statusas T sritis Gynyba apibrėžtis Tradicinės ginklų rūšys, kurių kovinis naudojimas tiesiogiai nesukelia masinių nuostolių ir sugriovimų. Terminas pradėtas vartoti XX a. 6 d-metyje, kai apginklavus kai kurių šalių kariuomenes branduoliniu ginklu, atsirado terminas masinio naikinimo ginklas. Įprastiniams ginklams priklauso šaunamasis, reaktyvinis, raketinis, bombinis, torpedinis, padegamasis ir ypač taiklūs ginklas, inžinerinės ir jūrų minos bei kt. ginklai, kurių NP užtaisytos brizantinėmis sprogstamosiomis arba padegamosiomis medžiagomis, arba visai neturi užtaiso (pvz., vientisieji šarvamušiai sviediniai, paprastosios kulkos). Įprastiniams ginklams t. p. priklauso šaltasis ir svaidomasis ginklai. Įprastiniais ginklais kaunami priešo kariai, naikinama ir gadinama ginkluotė ir kovos technika, griaunami fortifikaciniai įrenginiai ir kiti objektai. Įprastiniai ginklai nuolat tobulinami ir kai kurios jo rūšys pagal pažeidimo pobūdį priartėjo prie MNG. Įprastinius ginklus sąlyginai galima suskirstyti į individualiojo ir grupinio naikinimo, t. p. didesnės galios ginklus. atitikmenys: angl. conventional weapons rus. обычное оружие
Artilerijos terminų žodynas – Vilnius: Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija. Eugenijus Kisinas, Generolo Jono Žemaičio Lietuvos. 2004.